- šlekinti
- šlẽkinti, -ina, -ino, šlekìnti, -ìna, -ìno 1. NdŽ caus. šlekėti 1: Ilgainiui įkyrėjus abim pusim kraujį bešlekinti, pakajų padarė lietuviai su mozūrais S.Dauk. 2. intr. gausiai lyti: Lytus šlẽkina – gerai miegoti Kal. Nė šlẽkina! Švnč. 3. tr. Prng, Švnč mušti, daužyti: Ans nor šlẽkinti par galvą J. 4. tr., intr. čaižyti, gairinti: Vėjas šlẽkina, šalta Švnč. 5. tr. prk. atmintinai greitai sakyti, kalbėti: Jau visus poterius šlẽkina ant pomėties Tvr. 6. intr. greitai važiuoti: Šlẽkink nešlẽkink, vis tiek nespėsi Vdš. \ šlekinti; apšlekinti; atšlekinti; nušlekinti; pašlekinti; sušlekinti
Dictionary of the Lithuanian Language.